2006-09-20  Žmonės mano, kad narkomanus būtina gydyti priverstinai, tačiau priešinasi reabilitacijos centrų steigimui
Lietuvoje pagal oficialią statistiką yra keturi tūkstančiai narkomanų. Specialistai mano, kad jų bent dvigubai daugiau. Narkomanų daugėja: per 15 proc. 14-16 metų paauglių yra pabandę narkotikų. Pernai užregistruoti 43 vaikai, sergantys priklausomybe nuo narkotikų, o užpernai tokių vaikų buvo 54.
Kol kas Lietuvoje yra vienintelė narkomanų reabilitacijos bendruomenė, kurioje teikiama pagalba vaikams, joje - tik 12 vietų.
Tėvams, kuriems jau pavyko išplėšti savo vaikus iš narkotikų liūno, tebėra baisu, kad jie nepasuktų atgalios. Verkiant reikia dar vieno reabilitacijos centro, tačiau numačius vietą bendruomenės kategoriškai priešinasi tokių centrų kūrimui jų kaimynystėje.
Pritaria, bet nesutinka
Jau kelerius metus pastangos įkurti nuo narkotikų priklausomų vaikų reabilitacijos centrą yra bevaisės. Piestu prieš tokius ketinimus stojo Prienų rajono Jiezno bendruomenė, o dabar taip pat elgiasi Kauno rajono Taurakiemio seniūnijos Viršužiglio gyventojai.
“Mes bijome. Anksčiau netoliese buvo pagalbinė mokykla, tai mes žinome, ką tai reiškia”, - sako Brigita Rūkaitė.
“Čia auga mūsų vaikai, gal ateityje augs ir anūkai. Narkomanams reikia ieškoti atokesnių vietų, apleistų erdvių”, - įsitikinusi Milda Petravičienė.
“Tiems vaikams taip pat reikės mokytis, jie eis į tą pačią mokyklą kaip ir gyvenvietės vaikai. Ko jie išmokys mūsiškius? Narkomanams reikia darbo, o ką jie pas mus dirbs? Tai ir ateis į mūsų sandėliukus”, - svarsto Jonas ir Vanda Mikalauskai.
“Kodėl mūsų nuomonės niekas nepaklausė, gal mes toje vietoje norime gėles auginti?” - sako Algirdas Gelažius. Jo nuomone, būsimojo reabilitacijos centro kūrėjai patys nelabai žino, kaip jis dirbs, o gyventojus tikisi patenkinti paskaitėlėmis apie narkomanijos žalą. Jis piktinasi, kad miesto bėdos, o narkomanija plinta būtent ten, vėl verčiamos kaimui.
“Viršužiglyje yra slaugos ligoninė, reabilitacijos klinika, reikėtų būtent tokių paslaugų sektorių ir plėsti. Vienišų senų žmonių daugėja, vieta graži, Kaunas pašonėje”, - savo nuomonę dėsto Aldona ir Algirdas Šoblinskai.
“Mūsų bendruomenė griežtai pasisakė prieš reabilitacijos centro įkūrimą, nes mes nepasitikime nei jo iniciatoriais, nei vykdytojais. Nenorime, kad apylinkėse padaugėtų asocialių vaikų”, - sako Taurakiemio bendruomenės centro pirmininkė Janina Jurkevičienė.
Tačiau net 86 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad reikėtų įvesti privalomą narkomanų gydymą, o 83 proc. pritaria, kad reikėtų didinti gydymo ir reabilitacijos įstaigų skaičių.
Pinigų yra
“Derėjimasis su Lietuvos miestų ir miestelių bendruomenėmis dėl socialinės ir psichologinės reabilitacijos centro vaikams įsteigimo gali užtrukti metų metus. Bendruomenės nariai privalo paisyti ne tik savo teisių, bet ir pareigų. Šiuo atveju visuomenės pareiga yra padėti vaikams. Realų pavojų kelia tie narkotikų vartotojai, kurie neieško medicinos pagalbos”, - vakar surengtoje spaudos konferencijoje teigė Narkotikų kontrolės departamento prie LR Vyriausybės direktorė Audronė Astrauskienė.
Šiemet Vyriausybė vaikų reabilitacijos centro kūrimui skiria beveik 700 tūkst. litų. Jos steigimu rūpinasi Kauno apskrities viršininko administracija, Narkotikų kontrolės departamentas ir Sveikatos apsaugos ministerija. Planuota 20 vietų vaikų reabilitacijos centrą įkurti Jiezne, nenaudojamame specialiosios mokyklos bendrabutyje. Tačiau pasipriešino Jiezno bendruomenė. Tuomet Kauno apskrities viršininko administracija nutarė reabilitacijos centrą vaikams kurti Kauno rajone, Taurakiemio seniūnijoje.
Neracionalus elgesys
“Iškėlus slaugos ir reabilitacijos ligonines, kaip planuojama, šis 15 hektarų plotas liks su trimis merdinčiais pastatais. Pastatas, kuriame ketinama kurti reabilitacijos centrą, tuščias stovi daugiau nei dešimtmetį. Bendruomenė pasipriešino labai vieningai. Kai reikėjo tvarkyti bažnyčios šventorių, atėjo trys žmonės, o protestuoti susirinko gal šimtas, net stebiuosi tokiu jų aktyvumu. Kaimo žmogų išjudinti yra sunku”, - sako Taurakiemio seniūnas Saulius Makūnas.
“Lietuvos miestelių bendruomenių priešiškumas pagrįstas pasenusiais stereotipais. Bendruomenės elgiasi nehumaniškai narkotikų jau atsisakiusių vaikų atžvilgiu, bet ir atsisako investicijų, papildomų darbo vietų sukūrimo, ES finansinės paramos. Lietuvoje veikia 15 suaugusiųjų reabilitacijos bendruomenių ir jos puikiai sutaria su vietos gyventojais”, - teigia Narkotikų kontrolės departamento direktorė A. Astrauskienė.
Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos priklausomybės ligų centruose yra 21 vieta vaikams. Gydymo kursas šiose įstaigose gali trukti mėnesį. Kai vaikas atsisako vartoti narkotikus, jis turėtų gyventi reabilitacijos bendruomenėje, kurioje visą parą būtų prižiūrimas specialistų. Reabilitacijos kursas gali trukti iki 1,5 metų.
Baubas ne toks baisus
Vienintelė šalyje vaikų reabilitacijos bendruomenė “Apsisprendimas” veikia Ukmergės rajone. Sujungus valstybės biudžeto lėšas ir ES paramą, sukurta 12 nemokamų vietų vaikams, sergantiems priklausomybe nuo narkotikų. Jos visos yra užimtos.
“Apie tai, kad Šlienavos kaime, privačioje sodyboje, įsikūrė buvusių narkomanų bendruomenė “Gyvybės versmė”, sužinojau tik iš spaudos. Tada mūsų žmonės patyrė šoką. Tačiau praėjo jau 6 metai, ta bendruomenė gyvena savo uždarą gyvenimą toli nuo gyvenvietės ir nieko blogo pasakyti apie ją negaliu. Nesiskundžia ir gyventojai”, - sako Samylų seniūnas Saulius Banionis.
“Prieš penkerius metus, kai mes norėjome įkurti savo bendruomenę, vietiniai gyventojai mūsų bijojo ir prieštaravo. Pusę metų mes su jais kalbėjomės ir įrodinėjome. Sutarėme, kad priims mus bandomajam vienų metų laikotarpiui, o paskui jie nuspręs, ar verta šią sutartį pratęsti. Kai po metų Ignalinos rajono meras susitikime su vietine bendruomene paklausė, ar sutartis bus pratęsta, vietiniai suūžė, kad mūsų neišleis”, - šypsosi “Meikštų dvaro” bendruomenės vadovas Mindaugas Survila.
Paaiškinimas gana paprastas, nors kai kam gal ir neįtikėtinas: 30 buvusių narkomanų tapo didele parama vietinei bendruomenei. Apsirūpinę gera technika, šienauja ir kaupia bulves aplinkinių senukų ūkiuose, padeda seniūnijai tvarkyti aplinką, perka iš vietinių gyventojų daržoves bei pieną. Smulkių plėšimų ir įkyrių prašinėtojų apylinkėse sumažėjo.
Visuomenės sveikatos klausimas
Užpernai Narkotikų kontrolės departamento atliktas reprezentatyvus šalies gyventojų (15-64 m.) tyrimas parodė, kad daugiau nei ketvirtadalis respondentų narkotikų pabandė būdami jaunesni nei 17 metų, o bent kartą gyvenime narkotikus vartoję Lietuvos gyventojai dažniausiai nurodė pirmą kartą jų pabandę būdami 18-19 metų amžiaus.
Beveik penktadalis Lietuvos globos namuose augančių paauglių yra vartoję narkotikų - 19 proc. apklaustųjų yra bandę narkotikų bent kartą gyvenime. Tokius rezultatus atskleidė Narkotikų kontrolės departamento užsakymu šiemet vykdytas tyrimas. Apklaustas 631 respondentas iš 47 savivaldybių ir apskričių vaikų globos namų.
“Visi priešinasi pamiršdami, kad tie vaikai yra mūsų visuomenės nariai. Jei bus įsiklausyta tik į tuos, kurie šaukia prieš, nenorėdami nieko girdėti, tie vaikai, nesulaukę pagalbos, bus prarasti. Švedijoje, Gotlando saloje, seniai veikia toks vaikų reabilitacijos centras ir net 80 procentų, baigusiųjų jo programą, prie narkotikų nebesugrįžta. Vienas Italijos ministrų yra buvęs narkomanas, JAV aukšti pareigūnai kadaise taip pat yra kentėję nuo priklausomybės narkotikams. O kiek pasveikusių narkomanų tiesiog gyvena normalų gyvenimą, tapo visaverčiais visuomenės nariais? Nejaugi tai žmonėms visiškai nerūpi?” - klausia Seimo narkomanijos prevencijos komisijos pirmininkė Ramunė Visockytė.
|
 |
Nuotrauka iš LR archyvo
